Utenos apskritis

UTENA	ANYKŠČIAI	IGNALINA	MOLĖTAI	VISAGINAS	ZARASAI

                     1919 metais kuriantis apskritims nepriklausomoje Lietuvoje, buvo įsteigta ir Utenos apskritis, apėmusi 14 valsčių. Ji buvo sudaryta iš Carinės Rusijos laikų Ukmergės, Zarasų ir Švenčionių apskričių kai kurių valsčių. 1939 m. atgavus dalį Vilniaus krašto, Linkmenys su apylinkės kaimais ir bažnytkaimiais grįžo Švenčionių apskričiai.

1941 m. Utenos apskritis apėmė 2519 kvadratinių kilometrų plotą, kuriame buvo 114 100 gyventojų. Didžioji dalis gyveno ir dirbo žemės ūkyje ir tik 9, 3 proc.- miesteliuose. Didesnių miestų nebuvo, išskyrus tik pačią Uteną, Anykščius ir Molėtus.

Utena, būdama apskrities centru, augo, plėtėsi, gražėjo. Dvarininkams pabėgus į Lenkiją, buvusiuose dvaro rūmuose įkurdinta gimnazija, o žemė išdalinta savanoriams- kūrėjams. Miesto reikalams paskyrus nemažą žemės plotą, apskrities centras ėmė plėstis į visas puses. Ištiesintos ir išgrįstos gatvės, sutvarkytos turgavietės, išasfaltuotas plentas, įrengtas gatvių apšvietimas. 1933 m. birželio 15 d. baigti statyti ir iškilmingai atidaryti, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, Šaulių kultūros namai.

Utenoje susispietė ir apskrities administracinės įstaigos. 1923 m. mieste buvo 381 gyvenamasis namas su 4890 gyventojų; 1939 m.- 6276 gyventojai. Utenai buvo suteiktos antraeilio miesto teisės, todėl atsirado perspektyvų kilti ekonomiškai bei kultūriškai.

Utenos apskritis išliko iki 1950 m., kai pertvarkant Lietuvos administracinį suskirstymą, apskritys buvo panaikintos.

Didžiausi transporto mazgai - Zarasai (Lietuvos ir Latvijos pasienio muitinė), Utena, Anykščiai, Molėtai bei Ignalina.

                     Apskrityje yra vienintelė Lietuvoje atominė elektrinė, plėtojama mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, maisto pramonė.
                     Didžiausios pramonės įmonės veikia Utenoje, Anykščiuose ir Visagine.
                     Apskrities pajėgiausios įmonės - Ignalinos atominė elektrinė,
                     Utenos akcinės bendrovės “ Utenos mėsa“, “Utenos trikotažas“ , "Švyturys-Utenos alus" ,
                     Anykščių akcinė bendrovė “Anykščių vynas“.

                     Reikšmingiausi kultūros paminklai - Raguvėlės ir Burbiškio dvarų sodybiniai ansambliai (XVIII-XIX a.), Stelmužės (XVII a.), Videniškių (XVII a. 1800 m.) ir Palūšės (XVIII-XIX a.) bažnyčios.

Įdomiausi apskrities muziejai - Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionių kaime, Molėtų rajone, lietuvių literatūros klasikų A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Anykščiuose, J.Biliūno muziejus ir Arklio muziejus Niūronyse, Anyščių rajone, pomologo A.Hrebnickio memorialinis muziejus “Rojus“ Dūkšte, Energetikos muziejus Salake, Varpų muziejus Sirutėnų kaime, Utenos rajone.

 Ignalinoje veikia didžiausias Lietuvoje Žiemos sporto centras.

                      Utenos apskritis - aukštumų ir kalvų, tankių miškų ir vaizdingų ežerų kraštas, ežeringiausia Lietuvos sritis. Regione - 1002 ežerai.
Jos kraštovaizdžiai itin palankūs rekreacijai ir turizmui plėtoti.
Vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai yra Aukštaitijos nacionaliniame bei Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro regioniniuose parkuose.

                         Aukščiausia vieta - 288 m aukščio Nevaišių kalnas Ignalinos rajone.

Anykščių rajonas yra vienas didžiausių respublikoje (1764,9 kv. km). Rajono centras - Anykščiai (nuo Utenos - 52 km, 11964 gyventojai). Miestas įsikūręs abiejose Šventosios upės pusėse. Rajone yra 76 ežerai, iš jų didžiausias - Rubikių, turintis 16 salų. Beveik 30 proc. teritorijos - 525,97 kv. km - apaugusi miškais. Rajone aptikti ir naudojami kvarcinio smėlio klodai.
Ignalinos rajono plotas - 1496 kv. km. Rajoną puošia 209 ežerai, 516,12 kv. km miškų. Rajone yra daugiau nei pusė Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos Centras - Ignalina (nuo Utenos - 63 km, 6584 gyventojai). Miestas pradėjo kurtis ir augti 1866 metais, nutiesus geležinkelį Sankt-Peterburgas - Varšuva.
Molėtų rajono plotas - 1368 kv. km. Centras - Molėtai (35 km nuo Utenos, 7218 gyventojų). Miestas išsidėstęs šalia kelio Vilnius-Molėtai. Rajone yra 363,89 kv. km miškų ir 227 ežerai. Tarp jų giliausias - Malkestaičio ežeras (54 m), ilgiausias Lietuvoje - Asvejos ežeras (30 km). Kraštas ekologiškai švarus, nėra aplinką teršiančios pramonės, todėl prie ežerų gausu įvairių poilsio namų.
Utena - seniausias ir didžiausias apskrities miestas, įkurtas 1261 metais (33888 gyventojai). Pramonės miestas - čia susitelkusios beveik visos pajėgiausios ir svarbiausios apskrities pramonės įmonės. Utenos rajono plotas - 1229 kv. km., iš jų miškų - 368,7 kv. km. Tarp 186 ežerų yra ir giliausias Lietuvoje Tauragno (60,5 m), vienas ilgiausių šalyje Aiseto (16 km) bei poilsiautojų pamėgtas gražuolis Alaušo (10,73 kv. km) ežerai.
Zarasų rajonas yra pačiame Šiaurės Rytų Lietuvos pakraštyje, prie Varšuvos -Sankt-Peterburgo kelio. Centras - Zarasai (nuo Utenos-52 km, 8352 gyventojai). Miestą supa septyni ežerai, o iš viso rajone - 304 ežerai, iš kurių didžiausi - Drūkšių, Luodžio, Avilio. Miškai užima trečdalį rajono ploto - 453,56 kv. km. Viso rajono plotas - 1334 kv. km.
Visaginas (70 km nuo Utenos, 29695 gyventojai, plotas - 8,96 kv. km) - jauniausias ne tik apskrities, bet ir Lietuvos miestas. Tai graži energetikų gyvenvietė, pastatyta prie Visagino ežero pagal nūdienos architektūros ir statybos reikalavimus. Miestas išaugo kartu su Ignalinos atomine elektrine, pradėta statyti ant pietinio Drūkšių ežero kranto 1975 metais.